- stauka
- ×stáuka (sl.?) sf. (1) 1. Mrj, Dkk suneštų javų kiekis, iškuliamas vienu pradėjimu: Jau iškūlėme tris stáukas miežių Brb. Arkline kuldavom tris stáukas priešpiet ir tris popiet Sml. 2. sustojimas pailsėti keliaujant: Kad važiuojant kur apsistoja, tai sako: staúką turėjau J.
Dictionary of the Lithuanian Language.